Kas yra kolagenas?

Kolagenas – vienas iš natūraliai besigaminančių baltymų mūsų kūne, sudarantis net 30% visų baltymų. Kolagenas mus aprūpina tokiomis amino rūgštimis kaip glicinas, prolinas ir hidroksiprolinas, kurių koncentracija kolagene yra itin didelė lyginant su kitais baltymų šaltiniais (León-López et al., 2019). Kolagenas yra svarbi jungiamojo audinio dalis, kuri suteikia atramą, lankstumą ir formą audiniams, palaiko ir saugo vidinius organus (Lodish et al., 2000).

Iš viso žinomi 28 skirtingi kolagenų tipai (Ricard-Blum, 2011), tačiau 80-90% žmogaus organizme  aptinkamo kolageno yra I, II ir III tipo kolagenai:

  • I tipo kolagenas – randamas odoje, sausgyslėse, kauluose, raiščiuose, dantyse;
  • II tipo kolagenas – randamas kremzlėse ir sąnariuose;
  • III tipo kolagenas – randamas odoje, raumenyse, kraujo ląstelėse.

Kolageno šaltiniai

Kolagenas gali būti išgaunamas iš galvijų, kiaulių arba žuvų, o jo tipas priklausys nuo naudojamos kūno dalies. Galvijų ir kiaulių kolagenas yra puikūs I-ojo ir III-ojo tipo kolageno šaltiniai, o žuvyse išskirtinai daugiausiai yra I-ojo tipo kolagenas.
Natūralus kolagenas, randamas mūsų ir gyvulių kūne, nėra virškinamas todėl jį reikia apdoroti (Lentelė 1). Jį chemiškai apdorojant ar kaitinant susiformuoja želatina, kuri naudojama gaminant desertus kaip želė. Papilduose esantis kolagenas yra hidrolizuojamas, kas reiškia, jog kolagenas yra suskaidomas visiškai siekiant pagerinti įsisavinimą. Hidrolizuotas kolagenas ir kolageno peptidai yra du vardai, reiškiantys visiškai tą patį (Rousselot, 2019).

Lentelė 1. Skirtingos kolageno formos.

 

Galvijų kolagenas yra plačiausiai naudojamas kolagenas kosmetikos, implantologijos, farmacijos ir kitose pramonėse. Dėl lengvo išgavimo ir plataus panaudojimo spektro I-ojo tipo kolagenas yra išgaunamas iš galvijų Achilo sausgyslių. Vienas iš galvijų kolageno minusų yra tai, jog 3% populiacijos yra alergiški šiam kolagenui, kas apriboja jo panaudojimą. Dėl to pramonėje yra dažniausiai naudojamas kiaulių kolagenas, kuris savo struktūra primena natūraliai žmogaus gaminamą kolageną, todėl alergijų tikimybė sumažėja (León-López et al., 2019).

Tačiau iš gyvulių išgaunamas kolagenas ne visiems toks patrauklus, mat vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių atsisako gyvulinės kilmės produktų. Todėl atsiranda alternatyvių kolagenų šaltinių, pavyzdžiui jūrinis kolagenas iš žuvų, medūzų. Dėl paprastesnės struktūros jūrinis kolagenas yra lengviau įsisavinamas, tačiau šiam kolagenui išgauti reikalingas didesnis kiekis žuvų, kurių ekosistemos dabar sparčiai mažėja, todėl atitinkamai, jūrinis kolagenas yra ir brangesnis (Silvipriya et al., 2015). 

Maisto produktai, skatinantys kolageno gamybą

Nors kolagenas yra natūraliai gaminamas mūsų kūne, tačiau apie 18-29 žmogaus gyvenimo metus jo gamyba sulėtėja ir prasideda kolageno netekimas. Tai, žinoma, priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip laisvųjų radikalų kiekio, mitybos, alkoholio vartojimo, įvairių ligų ir pan. (León-López et al., 2019). Norint paskatinti kolageno sintezę rekomenduojama į savo mitybą įtraukti maisto produktų, kurie yra natūralūs kolageno šaltiniai. Pavyzdžiui, sultinys iš galvijų, kiaulių ir vištų kaulų ar žuvies su visais kaulais, žiaunomis, pelekais, odele (kurioje dar gausu ir amino rūgščių) (Avila Rodríguez et al., 2018). 
Prie kolageno gamybos prisideda ir tokios medžiagos kaip:

  • vitaminas C (randamas paprikose, citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, tamsiai žaliose daržovėse kaip špinatai, lapiniai kopūstai ir pan.), 
  • varis (randamas austrėse ir kituose vėžiagyviuose, pilno grūdo produktuose, pupelėse, riešutuose ir pan.), 
  • cinkas (randamas ankštiniuose produktuose, raudonoje mėsoje ir paukštienoje, austrėse, sėklose kaip kanapių, moliūgų ir pan.);

Ir, žinoma, nepamirškime baltymų, kurie mus aprūpina amino rūgštimis, iš kurių vėliau ir yra gaminamas kolagenas. Gyvulinės kilmės baltymai ( kaip mėsa, vištiena, žuvis, kiaušiniai) turi visas nepakeičiamąsias amino rūgtis, tuo tarpu augalinės kilmės baltymuose (kaip grūdai, pupelės ir ankštiniai produktai) kai kurių amino rūgščių trūksta, todėl šiuos baltymus būtina kombinuoti norint užtikrinti pilną amino rūgščių komplektą.

Pabaigai

Kolagenas yra svarbus struktūrinis baltymas mūsų kūne, kurio gamyba su amžiumi lėtėja, o kartais daugiau kolageno yra prarandama nei pagaminama. Siekiant užtikrinti kolageno balansą, svarbu į mitybą įtraukti pakankamą kiekį baltymų, vitamino C, mineralų kaip varis, cinkas. Jeigu mityba yra nesubalansuota, rekomenduojama vartoti kolageno papildus, kurie gali prisidėti prie kolageno gamybos mūsų kūne.

Šaltiniai

Avila Rodríguez, M.I., Rodríguez Barroso, L.G. and Sánchez, M.L. 2018. Collagen: A review on its sources and potential cosmetic applications. Journal of Cosmetic Dermatology. 17(1), pp.20–26.

León-López, A., Morales-Peñaloza, A., Martínez-Juárez, V.M., Vargas-Torres, A., Zeugolis, D.I. and Aguirre-Álvarez, G. 2019. Hydrolyzed collagen-sources and applications. Molecules. 24(22), p.4031no.

Lodish, H., Berk, A., Zipursky, S.L., Matsudaira, P., Baltimore, D. and Darnell, J. 2000. Collagen: The Fibrous Proteins of the Matrix In: Molecular Cell Biology [Online]. New York: W. H. Freeman. [Accessed 17 May 2021].

Ricard-Blum, S. 2011. The Collagen Family. Cold Spring Harbor Perspectives in Biology. 3(1), pp.1–19.

Rousselot 2019. Rediscovering Porcine Collagen. [Accessed 20 May 2021].