Kaip mes suprantame sveikatą?

Sveikata – kompleksinis terminas, kurį galime apibrėžti dvejopai. Medicininiu terminu sveikata yra ligų ir negalavimų nebuvimas, tačiau dabartiniu metu sveikata suprantama labiau holistiškai, kuomet sveikata reiškia visapusę fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę (WHO, 1948). Tokio holistinio požiūrio laikomės ir mes, Level You 2.0 komanda, mums svarbu skatinti žmonių sąmoningumą, skleisti sveikatingumo idėjas, kurios būtų paremtos mokslu.

 

Į sveikatos apibrėžimą įeina daugybė veiksnių, lemiančių mūsų gerą savijautą. Šiuos visus faktorius į taip vadinamąjį „vaivorykštės“ modelį sujungė Dahlgren and Whitehead (1991) (1 paveikslėlis). Šis plačiai naudojamas modelis apibendrina ir sujungia individo sąveiką su pasauliu ir sveikata.

 

Description: DiagramDescription automatically generated

 

Paveikslėlis 1. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys sveikatą (Dahlgren and Whitehead, 1991).

 

Pačiame modelio centre yra individualūs faktoriai kaip amžius, lytis, genetika, kurie yra susiję su mūsų biologija, jų pakeisti negalime. Mūsų genai tikrai gali turėti įtakos tam tikrų ligų atsiradimui. Pavyzdžiui, identifikuotas FTO genas, kuris apie 40%, priklausomai nuo rasės, padidina riziką išsivystyti nutukimui (Ruiz et al., 2010). Tai reiškia, kad jeigu žmogus turi FTO geną, jis yra 40% labiau linkęs į nutukimą dėl sutrikdytos alkio ir sotumo hormonų, grelino ir leptino, veikos (Benedict et al., 2014).

Aplink individualius veiksnius išsidėstę tie faktoriai, kuriuos jau galime keisti patys arba per valstybės vykdomą politiką. Prie gyvenimo būdo komponentų yra priskiriamas sportas, rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba. Yra įrodyta, jog gyvenimo būdas gali lemti ir gyvenimo trukmę. Žmonių, kurie gyvena Sardinijoje (Italija), Okinavoje (Japonija), gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė lyginant su likusia populiacija. Tai yra siejama sveikesniu gyvenimo būdų kaip susilaikymas nuo rūkymo, pastovus fizinis aktyvumas, mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, socialiniai ryšiai (Rizzuto and Fratiglioni, 2014). Daugelis visuomenės sveikatos kampanijų būtent ir fokusuojasi į gyvenimo būdo pokyčius (prisiminkime visas kampanijas nukreiptas prieš rūkymą), kas yra visai logiška, nes jei problemas spręstume pačiam žemiausiam individo lygmenyje, kainos, susijusios sveikatos sektoriumi, būtų žymiai mažesnės.

Toliau seka bendravimas, socialiniai ryšiai su šeima ir aplinkiniais. Kad ir kokie intravertai mes kartais būname, mums vis vien reikia žmonių, su kuriais galėtume pasidalinti savo mintimis ir jausmais, kurie mus paskatintų. Ståhl et al. (2001) studija tyrė ryšį tarp socialinės aplinkos (žmonės, su kuriais bendraujame) ir fizinio aktyvumo 6 šalyse. Tie, kurie sulaukė mažo palaikymo iš savo socialinės aplinkos, buvo dvigubai dažniau fiziškai neaktyvūs lyginant su tais žmonėmis, kurie jautė palaikymą. Todėl svarbu turėti savo žmonių paramos ratą.

Ne ką mažiau svarbios yra gyvenimo bei darbo sąlygos, kuriose esame, įskaitant darbą, būstą, išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas. Darbo aplinkos svarba ypač pasijautė per karantiną, kai žmonės turėjo išmokti dirbti iš namų ir buvo sunku atrasti darbo-poilsio balansą, dėl izoliacijos padaugėjo psichologinės sveikatos problemų. Taip pat išsilavinimas suteikia žinias ir įgalina priimti geresnius sveikatos sprendimus. Žmonės, įgiję išsilavinimą, yra rečiau kamuojami sveikatos problemų, rečiau serga depresija ir jaučia mažiau nerimo (Cutler and Lleras-Muney, 2006). Atitinkamai, išsilavinimas suteikia galimybes gauti geriau apmokamą darbą, kuriame yra geresnės darbo sąlygos, suteikiamas sveikatos draudimas. Visa tai susideda ir veda prie geresnės sveikatos.

Paskutiniame etape yra socioekonominės, kultūrinės ir aplinkosauginės sąlygos kaip mokesčiai, uždirbamos pajamos, socialinės normos. Tai jau susiję su valstybės valdymo politika, pavyzdžiui, mokesčių padidinimas tabako gaminiams siekiant sumažinti rūkančių žmonių skaičių ir taip išvengti rūkymo sukeliamų ligų. Arba žaliųjų erdvių įrengimas, kurios teigiamai veikia mūsų fizinę ir emocinę sveikatą, ilgina gyvenimo trukmę ir mažina sveikatos nelygybę tarp socialinių grupių (Forest Research, 2010).

 

Taigi, dalies išvardintų sveikatos veiksnių mes pakeisti negalime, tačiau būtent gyvenimo būdą renkamės patys. Su Level You 2.0 mes norime paskatinti Jus priimti sveikatai palankius sprendimus, padėti atrasti balansą savo kūne, kad galėtumėte džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.

 

Šaltiniai

  1. Benedict, C., Axelsson, T., Söderberg, S., Larsson, A., Ingelsson, E., Lind, L. and Schiöth, H.B. 2014. Fat mass and obesity-associated gene (FTO) is linked to higher plasma levels of the hunger hormone ghrelin and lower serum levels of the satiety hormone leptin in older adults. Diabetes. 63(11), pp.3955–3959.

  2. Cutler, D.M. and Lleras-Muney, A. 2006. Education and Health: Evaluating Theories and Evidence [Online]. Cambridge: National Bureau of Economic Research. [Accessed 19 May 2021].

  3. Dahlgren, G. and Whitehead, M. 1991. Policies and strategies to promote social equity in health [Online]. Stockholm: Institute for Future Studies. [Accessed 19 May 2021].

  4. Forest Research 2010. Benefits of green infrastructure [Online]. Farnham: Forest Research. [Accessed 20 May 2021].

  5. Rizzuto, D. and Fratiglioni, L. 2014. Lifestyle factors related to mortality and survival: A mini-review. Gerontology. 60(4), pp.327–335.

  6. Ruiz, J.R., Labayen, I., Ortega, F.B., Legry, V., Moreno, L.A., Dallongeville, J., Martínez-Gómez, D., Bokor, S., Manios, Y., Ciarapica, D., Gottrand, F., De Henauw, S., Molnár, D., Sjöström, M. and Meirhaeghe, A. 2010. Attenuation of the effect of the FTO rs9939609 polymorphism on total and central body fat by physical activity in adolescents: The HELENA study. Archives of Pediatrics and Adolescent Medicine. 164(4), pp.328–333.

  7. Ståhl, T., Rütten, A., Nutbeam, D., Bauman, A., Kannas, L., Abel, T., Lüschen, G., Rodriquez, D.J.A., Vinck, J. and Van Der Zee, J. 2001. The importance of the social environment for physically active lifestyle - Results from an international study. Social Science and Medicine. 52(1), pp.1–10.

  8. WHO 1948. Constitution. [Online]. [Accessed 19 May 2021].