Sveikata – kompleksinis terminas, kurį galime apibrėžti dvejopai. Medicininiu terminu sveikata yra ligų ir negalavimų nebuvimas, tačiau dabartiniu metu sveikata suprantama holistiškiau ir reiškia visapusę fizinę, dvasinę bei socialinę gerovę (WHO, 1948). Tokio holistinio požiūrio laikomės ir mes, „Level You 2.0“ komanda, mums svarbu skatinti žmonių sąmoningumą, skleisti mokslu paremtas sveikatingumo idėjas.

Į sveikatos apibrėžimą įeina daugybė veiksnių, lemiančių mūsų gerą savijautą. Visus šiuos veiksnius į taip vadinamąjį vaivorykštės modelį 1991 m. sujungė G. Dahlgrenas ir M. Whiteheadas (1 paveikslėlis). Šis plačiai naudojamas modelis apibendrina ir sujungia individo sąveiką su pasauliu ir sveikata.

Paveikslėlis 1. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys sveikatą (Dahlgren ir Whitehead, 1991).
 

Pačiame modelio centre yra individualūs veiksniai, tokie kaip amžius, lytis, genetika, kurie susiję su mūsų biologija ir jų pakeisti negalime. Mūsų genai tikrai gali turėti įtakos tam tikrų ligų atsiradimui. Tarkim, identifikuotas FTO genas, kuris apie 40 %, priklausomai nuo rasės, didina riziką išsivystyti nutukimui (Ruiz et al., 2010). Taigi jei žmogus turi FTO geną, jis 40 % labiau linkęs į nutukimą dėl sutrikdytos alkio ir sotumo hormonų, grelino ir leptino, veikos (Benedict et al., 2014).

Aplink individualius išsidėstę tie veiksniai, kuriuos jau galime keisti patys arba pasitelkę valstybės vykdomą politiką. Prie gyvenimo būdo komponentų priskiriamas sportas, rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba. Esama įrodymų, kad gyvenimo būdas gali lemti netgi gyvenimo trukmę. Žmonių, kurie gyvena Sardinijoje (Italija) arba Okinavoje (Japonija), gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė palyginti su likusia populiacija. Tai siejama su sveikesniu gyvenimo būdu – susilaikymu nuo rūkymo, nuolatiniu fiziniu aktyvumu, mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir visų grūdo dalių produktų, socialiniais ryšiais (Rizzuto and Fratiglioni, 2014).

Toliau seka bendravimas, socialiniai ryšiai su šeima ir aplinkiniais. Kad ir kokie intravertai kartais būname, mums vis tiek reikia žmonių, su kuriais galėtume pasidalyti savo mintimis ir jausmais, kurie mus paskatintų. T. Stahlo (2001) studija tyrė ryšį tarp socialinės aplinkos (žmonės, su kuriais bendraujame) ir fizinio aktyvumo 6 šalyse. Tie, kurie iš savo socialinės aplinkos sulaukė mažo palaikymo, buvo dvigubai dažniau fiziškai neaktyvūs palyginti su tais žmonėmis, kurie jautė palaikymą. Todėl svarbu turėti jus palaikančių žmonių ratą.

Ne ką mažiau svarbios yra gyvenimo ir darbo sąlygos, įskaitant darbą, būstą, išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas. Darbo aplinkos svarba itin smarkiai buvo juntama per karantiną, kai žmonės turėjo išmokti dirbti iš namų ir buvo sunku rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, dėl izoliacijos padaugėjo psichologinių sveikatos problemų. Taip pat išsilavinimas suteikia žinių ir įgalina priimti sveikatai geresnius sprendimus. Išsilavinusius žmones rečiau kamuoja sveikatos problemos, jie rečiau serga depresija ir jaučia mažiau nerimo (Cutler and Lleras-Muney, 2006). Atitinkamai, išsilavinimas suteikia galimybių gauti geriau apmokamą darbą, kur geresnės darbo sąlygos, suteikiamas sveikatos draudimas. Visa tai kompleksiškai lemia geresnę sveikatą.

Paskutiniame etape yra socioekonominės, kultūrinės ir aplinkosauginės sąlygos, tokios kaip mokesčiai, gaunamos pajamos, socialinės normos. Tai jau susiję su valstybės valdymo politika, tarkim, mokesčių padidinimas tabako gaminiams siekiant sumažinti rūkančių žmonių skaičių ir taip išvengti rūkymo sukeliamų ligų. Arba žaliųjų erdvių įrengimas, kurios teigiamai veikia mūsų fizinę ir emocinę sveikatą, ilgina gyvenimo trukmę ir mažina sveikatos nelygybę tarp socialinių grupių (Forest Research, 2010). 

Taigi dalies išvardytų sveikatos veiksnių mes negalime pakeisti, tačiau būtent gyvenimo būdą renkamės patys. Su „Level You 2.0“ mes norime paskatinti jus priimti sveikatai palankius sprendimus, padėti atrasti savo kūno pusiausvyrą, kad galėtumėte džiaugtis visaverčiu gyvenimu.